Pamačiusi, kas vyksta draugės vestuvėse, Ieva pakraupo: „Manęs daugiau nematys“

Žinau, kad dabar populiaru švęsti gamtoje, kur nors miške pasistačius paviljonus – atrodytų, viskas kaip ir gražu, gerai, bet paaiškinsiu, kas man atrodė negerai su šia švente, kurią liežuvis sunkiai verčiasi pavadinti švente.

„Kažkoks košmaras“

Visų pirma, šventė vyko Nidoje ir jose nedalyvavo nė vienas pajūryje gyvenantis žmogus, kas reiškia, kad kai kurie iki ten trenkėsi apie tris, kiti apie keturias valandas ir net daugiau. Tiek jau to, juk tikrai geros draugės vestuvės, nejaugi neatvyksi.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gavusi draugės vestuvių kvietimą kaunietė net prisėdo: „Tikrai neisiu“

Draugės vestuvių dovana pritrenkė vilniečių porą: „Tai pasityčiojimas“

Atplėšusi kvietimą į draugės vestuves Eimantė liko be žado: „Manęs šventėje nebus“

Antra, šventė prasidėjo popiet ir, kadangi laiką leidome gamtoje, buvo vien tik šalti užkandžiai ir desertai, jokio karšto patiekalo. Man atrodo, visi po šventės grįžę namo nusiaubė šaldytuvus. Suprantu, sakysit, ne pavalgyti susirinkom, bet visą dieną būti nevalgius normalaus šilto maisto – absurdas.

Trečia ir visų svarbiausia, šventė buvo be nakvynės, kas reiškia patys suprantat ką – arba reikėjo nuomotis, kur apsistoti ir mokėti kosmines sumas, nes, pripažinkim, Neringoj apsistoti nėra pigu, arba trenktis atgal namo, dardėti atgal tas tris-keturias valandas.

Nežinau, gal čia naujos vestuvių mados, visi nori kuo išskirtiniau atšvęsti, bet man toks išskirtinumas kažkoks košmaras – man asmeniškai būtų gėda kviesti į tokią šventę, kur apie svečius visai nepagalvota. Bet matyt ne veltui sako, kad kiekvienam savo, visokių žmonių yra ir visokių reikia.

Tik tikriausiai kitą kartą, kai gausiu kvietimą į vestuves, reikės išsiklausinėti, ar bent gausim šilto maisto ir, jei kas, įsidėti iš namų, nes gurgiančiais pilvais atsėdėt visą šventę nėra pati maloniausia patirtis.

Kita vertus, pagalvoju, gal čia mano pažiūros senamadiškos, kad jau nebemadinga pasirūpinti, kad svečiai būtų ir pavalgę, ir turėtų, kur pernakvoti, jei jiems iki namų – tolima kelionė? Gal dabar visai kitokios mados nei anksčiau ir visi žiūri tik tiek, kad patiems būtų svarbu, o kur dėsis ar ką valgys svečiai – pačių svečių reikalas? O draugė manęs savo šventėse tikrai nebematys.

Autorius: skaitytoja Ieva